ŽYMIAUSI ŠIMTMEČIO PAPUOŠALAI
VINSENTO VAINIKAS
“Vinsento vainikas “ – unikalus kaklo papuošalas – kolje- sukurtas remiantis Van Gogo tapyba 2002 metais, Ukrainoje juvelyro Taras Šalašnij . Saulėgrąža – mylimiausia dailininko gėlė , pasikartojantis leitmotyvas jo spalvinguose kūriniuose.Būtent ji įkūnija karštą vasaros dieną, kai virpa oras ir akys raibsta nuo šviesos. Visi kam teko pamatyti šį unikalų papuošalą, susižavėję sako : pavyko.”Vincento vainikas “ iš tiesų vainikuoja dailininko kūrybą. Unikali brangakmenių, tauriųjų metalų ir tapybos sintezė.
Papuošalas sunkus bei sudėtingas , kaip ir Van Gogo asmenybė. Daugialypė faktūra bei stiliai susipynę atskirose detalėse.Kiekvienas saulėgrąžos žiedas skirtingos formos, inkrustuotas įvairiausiais brangakmeniais, kurių spalvos pabrėžia jų unikalumą.
Geltoną , skaisčią ir ryškią spalvą, kurios Van Gogo darbuose yra labai daug – šiuo kartu atstoja auksas. Neįprastas linijas jungia sidabras. Kaip drąsųs dailininko teptuko potėpiai – auksiniai saulėgrąžų lapai padengti grubia , matinta faktūra. Didelės plokštumos , juosiančios žiedlapius , inkrustuotos ametistais ir ametrinais. (280 vnt). Kaip drąsus ryškios žydros spalvos potėpis – puikuojasi tiurkis. Visus centrinius brangakmenius sujungia juodi ir geltoni briliantai. Centre puikuojasi retas – unikalus ugninis opalas( kabošonas)- skaisti ochros spalva – tarsi pulsuojanti , nerami dailininko širdis.
Papuošalas tiesiog dega aistra. Brangakmeniai, taip kruopščiai inkrustuoti buvo renkami beveik metus. Ugninio opalo ieškota apie šešis mėnesius, jau beveik praradus viltį jį parinkti – atrastas netikėtai. Meistras niekaip nesutiko jo pakeisti jokiu kitu brangakmeniu, nes būtent raudonas- degantis akmuo simbolizuoja viltį.Tai likimo akmuo . Visi opalai nulemia žmogaus likimą o ugniniai opalai – stipriausi iš jų. Kitame žiede puikuojasi juodieji briliantai , kai kurie įstatyti smaigaliu į viršų. Tai parafrazė aštriam spygliuotam , dailininko likimui , baimėms bei praradimams, kurie ištisai persekiojo Van Gogą.Aitriai žydras tiurkis, gintaras bei smaragdai – ilgai buvo dėliojami , kol atrado savo vietą bendroje spalvų paletėje.
Tamsiai violetiniai šaltų spalvų ametistai ir šviesesni ametrinai ( bageto formų), sudaro kontrastą geltonam auksui. Sunkiomis klostėmis gula ant kaklo , kaip šalikas su kuriuo nesiskirdavo dailininkas.
Aštuoni mėnesiai – per kuriuos buvo pagamintas papuošalas, prabėgo kaip viena diena. Tai palyginti gana trumpas laikas tokiai brangenybei sukurti. Visą tą laiką juvelyras nelietė jokio kito gaminio – visos jėgos ,mintys ir darbas buvo skirti tik “Vinsento vainikui”.
Didžiąją laiko dalį atėmė paruošiamieji darbai. Kolje buvo kruopščiai nupieštas, bei tiksliai išdėliotas popieriuje, įvairiose projekcijose. Pagal šį brėžinį ilgai ir kruopščiai buvo šlifuojami brangakmeniai – kiekvienas į jam skirtą vietą. Meistras nei per mikroną neleido nukrypti nuo brėžinio. Tvirtai laikėsi savo idėjos. Rezultatas vainikavo lūkesčius. Būtent todėl šis kūrinys iki šiolei neparduodamas. Retkarčiais pasirodo įvairiose parodose, masindamas ir traukdamas kolekcionierių dėmesį, bei įkvėpdamas meistrams maištingas idėjas.
Kas žino gal būt kada nors, jau tapęs istorija, šis puikus kolje atsistos šalia garsios dailininko drobės – “Saulėgrąžos”.
Juvelyrikos papuošalo sukūrimas – tai per save perleistos , išieškotos, iškankintos energijos bei informacijos materializavimas. Brangenybės gaminio kūrime dažnai jų būna keletas : mineralų šlifuotojas, dizaineris, meistras. Ši komanda turi dirbti be priekaištų, kitaip papuošalu niekas nenorės puoštis. Papuošalų likimas unikalus ir nepakartojamas ,kaip ir meno kūtinių. Vieni išlieka – kiti ne.