Auksas

Auksas

KUO SKIRIASI  AUKSAS …

_  NUO AUKSO

Auksas (Au) natūralus gamtoje randamas cheminis elementas-metalas. Kietumas sudaro 2,5 – 3 pagal Moosą. Randamas grynuoliais arba miltelių pavidale gidrotermalinėse radimvietėse, geltonos arba  geltonai alavinės spalvos. Randamas įvairiausiose pasaulio vietose , tačiau žymiausios radimvietės  , sukėlusios “aukso karštligę”  yra Australijoje , taip pat prie Kanados ir Aliaskos sienos. Tūkstančiai šio metalo kristalo pavyzdžių  puošia įvairiausius pasaulio muziejus, vien Rusijos “Deimantų fonde” saugoma šimtai vienetų (masėje apie 20 kg) aukso grynuolių.

Pagal Vienos konvenciją Lietuvoje patvirtintos sekančios aukso prabos  kaip bendras kontrolės ženklas,:  375, 585, 750, 916, 999 Au.

Tikriausiai ne kartą teko gėrėtis senovinio aukso dirbiniais  ar grynuoliais muziejuose. Visi atkreipiame dėmesį į neįprastai aiškią bei ryškią metalo spalvą. Taigi – kuo skiriasi auksas nuo aukso?

Ženklas  999 – tai grynuolio praba. Visi senoviniai dirbiniai buvo gaminami iš grynuolio su nedidelėmis vario priemaišomis. Kuo žemesnė aukso praba  – tuo daugiau jame kitų metalų priemaišų. Kuo aukštesnė – tuo priemaišų mažiau Lietuvoje paplitusi 585 aukso praba yra labai populiari ir gaminiai gražiai atrodo ir metalo paviršius geriau nešiojasi, yra tvirtesnis, mažiau braižosi. Aukso spalva  neturi įtakos prabai , kokios spalvos bebūtų gaminys – baltas , geltonas , raudonas, juodas , ružavas ar kt. ,- praba turi atitikti griežtus standartus.

Nei mitai nei legendos  neišsaugojo mums smulkmenų apie senovės meistrų darbus. Labai retai  auksakalio  vardas likdavo žinomas kartu su gaminiu.  Šiandieną grožimės gaminiais,pagamintais antikos juvelyrų , tačiau jų gyvenimo būdo , nei socialinės padėties  detalės  mums nežinomos. Labai skūpios žinios  apie meistrų uždarbį vis dėlto išliko, jiems buvo mokama 6-7 / proc nuo aukso gaminio svorio.  Tais laikais auksą,  pagrinde, visi atsiveždavo iš Egipto , Nubijos bei Ispanijos. Taip jau lėmė istorija kad  Senovės graikų meistrų dirbinių išliko daugiausia ir dabar visi galime jais grožėtis.

Be masyvių akso žiedų ir segių graikai mėgo nešioti masyvias apyrankes. Tokias masyvias ,kad šiandieną mes sunkiai įsivaizduojame ant savęs tokio svorio gaminius. Kartais jos siekdavo 200 – 250 gramų. Apsivijusios aplink ranką nuo riešo pakildavo iki alkūnės. Kartais vien iš aukso, kartais inkrustuotos  dramblio kaulu , gintaru, granatais , smaragdais , serdolikais ir kt. Brangakmeniais. Kalnų krištolas ir  stiklas buvo panaudojami ir kaip inkrustacija ir kaip pagrindinė konstrukcijos dalis.

Senovės juvelyrinių gaminių paskirtis, kaip ir šiais laikais buvo labai įvairi. Juos dovanodavo , užsakydavo, gamindavo svarbioms datoms atminti bei ypatingas progas paminėti. Tais laikais vienodai gausiai puošdavosi tiek vyrai tiek moterys – be auskarų, apyrankių ir žiedų nešiojo vainikus, diademas,sages, diržus, masyvias grandines su kabėmis ir visa tai buvo gaminama iš aukso. Jau tada buvo laikomasi tradicijų perduoti brangenybes iš kartos į kartą kaip šeimos relikvijas.

Labai daug gaminių buvo užsakoma aukojimui, pvz: pasibaigus tarnybos laikui, arba stojus į naujas , aukštas pareigas ir t.t. Aukso gaminių formos , raštai , inkrustacijos , ornamentų motyvai stebina ir šiandieną, verčia grožėtis. Atlikimo maniera bei kokybė nenusileidžia šių laikų meistrų darbams. Atvirkščiai – kartais randami dirbiniai , kurių ir šiais laikais neįstengiama pakartoti.Taip ir lieka neaišku , kaip sugebėta juos taip įmantriai  sukurti.

Šiais laikais nepriimta nešioti gaminius iš gryno (999 prabos) aukso, todėl ,kad jis  nors ir gražiai atrodo, bet yra labai minkštas ir nepraktiškas,nes grietai susibraižo ir nustoja savo blizgesio.  Todėl priklausomai nuo norimos prabos ir spalvos dar  dedamas: sidabras, varis, paladis,nikelis, cadmis , cinkas , alavas, Gaminio kokybė ir tarnavimo laikas labai priklauso nuo minėtų metalų proporcijų,nes vienos yra pigesnės, o kitos brangesnės.Juk nemažai žmonių tuo įsitikino įsigydami “pigaus” turkiško aukso gaminių,kuriuos net remontuoti apsiima ne kiekvienas meistras,nes nežinoma kokių dar pigesnių priedų primaišyta,nors aukso kiekis atitinka deklaruotą prabą.

Dabar apie aukso gaminių spalvas:

Lietuvoje dėl sovietmečio palikimo, dauguma žmonių galvoja, kad geras auksas yra tik rausvos spalvos o kitų spalvų net nebūna, o pamatę žiūri labai įtariai ir tai patvirtina juvelyrinių parduotuvių lentynos,kur masiniai gaminiai iš Turkijos ,pataikaudami žmonių įsitikinimui,vežami tik rausvos spalvos,nes pagrindinis priedas yra pigesnis varis ir dar “velnias” žino kas.

Europos ar išrankesni Lietuvos vartotojai  renkasi geltonos,baltos ar net žalsvos spalvos auksinius gaminius,užsisakydami juos pas juvelyrus ar nusipirkdami  prabangesniuose salonuose,nors tiesa jie yra brangesni,nes naudojamas sidabras,paladis ar kadmis yra žymiai brangesni už varį.

Todėl  juvelyrai turi tiksliai sverti ,gerai išmaišyti lydinį, kad būtų išlaikytas aukso ir kitų metalų santykis gaminyje,nes visi gaminiai vartotojo labui turi būti prabuojami ir įspauduojami valstybinėje institucijoje-Lietuvos prabavimo rūmų laboratorijose.

Be abejo  kuo aukštesnė gaminio praba tuo daugiau aukso, tuo gaminys brangesnis,nors įvairiais laikais buvo madinga pakabinti ant virvutės ,odos, grandinėlės ar lankelio aukso grynuolį. Auksas labai geras laidininkas , todėl tai vienas iš palankiausių  ir žmogui tinkančių  metalų.

Alma Dūdienė

Sekite mus Facebook