Geidžiama investicija – briliantai

Geidžiama investicija – briliantai

SPALVOTIEJI BRILIANTAI  –   GEIDŽIAMA INVESTICIJA

Alma Dūdienė

Ekspertė – gemologė

Pastarąjį dešimtmetį spalvotieji mineralai – kvarcų, berilų, turmalinų ir kitų grupių spalvoti brangakmeniai tapo madingi, paklausūs ir populiarūs  rinkoje. Spalvoti briliantai  pamažu, tačiau stabiliai ir užtikrintai  įsitvirtino rinkoje.

Per pastaruosius penkerius metus, smarkiai išaugus prašmatnių ( fancy ) dar vadinamos netradicinės, neordinarinės  spalvos briliantų  paklausai – nišą užpildė  įvairiausių  spalvinių charakteristikų brangakmeniai. Jie vadinami: „unikalios spalvos“, „retai sutinkami“ ir t.t. Amerikos gemologijos institutas GIA, vienas iš pirmųjų , sukūrė klasifikacines  skales bei spalvų  vertinimo diagramas atitinkančias tarptautinius standartus.

Šalyse, kuriose stipriai išvystyta spalvotų briliantų infrastruktūra: JAV, Belgija, Izraelis, Indija, Brazilija, Pietų Afrika ir k.t. dažniausiai vadovaujamasi senai nusistovėjusiais terminais fantastiniams, prašmatniems, (fancy)  briliantams apibūdinti. Jie apima baltiems, nespalvotiems taikomus 4 c (si) parametrus (spalva, švarumas, apdirbimas, svoris ) pridedant mineralų spalvą apibūdinančias charakteristikas. Spalva nustatoma žiūrint į briliantą per aikštelę (brilianto paviršių),- apibūdinama paprastai: raudona, geltona, žydra, ir t.t. Dėl tikslesnių kolorito parametrų  naudojamos papildomos lentelės nuo 0 iki 10, spalvos intensyvumas apibūdinamas procentais nuo 0% iki100%. Praktikoje  labai dažnai naudojamasi šešių spalvų lygių lentele, kuri buvo sukurta specialiai geltoniems brangakmeniams, pavyzdžiui,: fantastinis šviesus (fancy light), fantastinis (fancy), fantastinis intensyvus (fancy intense ), fantastinis gilus (fancy drep), fantastinis tamsus (fancy dark), fantastinis ryškus (fancy vivid).

Garsiausi brangakmeniai vadinami vardais

Žinoma, didesniu populiarumu pasižymi ryškesnių tonų egzemplioriai, kurių  atspalviai dažnai pereina į oranžinius bei rudus ochros atspalvius.

Kadangi gamtoje  žydrų, žalių bei raudonų  spalvų brangakmenių sutinkama ypatingai retai palyginus su geltonais,  rudais ar juodais,- jų spalva taip pat apibūdinama kaip: fantastinis žydras- šviesus, arba rožinis intensyvus, arba mėlynas ryškus ir t.t. Šie ypatingai vertinami ,- unikalūs gamtos kūriniai nuo seno turi vardus. Dabartiniais laikais atrasti retesni  egzemplioriai taip pat gauna pavadinimus bei numerius, pagal kuriuos jie patenka į aukcionus  ar parodas. Senieji briliantai, kurių istorija apipinta legendomis, skaičiuojama šimtmečiais , traukia lankytojus į muziejus tarsi galingi magnetai ir kursto  aistras.

Vienas žymiausių žydrųjų briliantų „Hope“ arba Žydroji viltis“,- keletą kartų peršlifuotas  ir suliesėjęs iki 44,4 karato svorio. Jo istorija aprašoma nuo 1642 metų. Atvežtas iš Indijos ir pagarsėjęs kaip deimantas „žudikas“, šiuo metu jis saugomas Smitsonovskio vardo muziejuje Vašingtone. Žydrojo brilianto spalva dažnai apibūdinama kaip „safyrinio žydrumo“, ypatingo švarumo bei kokybės, nepriekaištingo apdirbimo. Jis vertinamas kaip vienas rečiausių ir įdomiausių šios spalvos etalonų.

Ne mažiau garsus briliantas „Grafas Orlovas“, aprašomas kaip melsvai- žalsvo švelnaus atspalvio egzempliorius. Briliantas iki šių dienų išlaikęs savo pirminį indišką apdirbimą,- dėl to vertinamas kaip istorinė brangenybė. Šiuo metu saugomas Rusijos deimantų fonde Maskvoje.

Vienu iš žymiausių rožinių briliantų laikomas „Derianur“. Pirmą kartą jis paminėtas apie 1642 metus, vėliau vadinamas „Didžiąja lentele“ dėl savo plokščios formos. Manoma, kad jo antroji pusė (po apdirbimo deimantas skilo į dvi dalis) šiandieną yra Irano šeicho nuosavybė.

Garsusis „Drezdeno žaliasis“- tai puikus obuolio žalumo spalvos briliantas. Nepriekaištingo švarumo akmuo sveria 41 ct, šiuo metu saugomas Vienoje.Jo istorija visuomenėje  pradedama skaičiuoti nuo 1700 metų. Tai tik keletas retųjų spalvų briliantų pavyzdžių, kurių sąrašas kur kas ilgesnis.

Deimantų renesansas

Visai kitokia padėtis  su geltonaisiais, rudaisiais bei juodaisiais deimantais. Jų populiarumą lemia gausus pasirinkimas ir pasiūla rinkoje. Pastaraisiais metais jie išgyvena savo tikrąjį renesansą.

Po to , kai buvo atrasta ir pradėta intensyvi spalvotųjų brangakmenių gavyba Argile Australijoje- jiems vertinti buvo sukurti atskiri spalviniai etalonai. Siekiant pristatyti rinkoje iki šiolei nelabai populiarius taip vadinamus „šampano“ – švelniai rusvos  ir „konjako” rudų,  ochros atspalvių mineralus , buvo pasiūlyta speciali vertinimo skalė C1 – C7 – C 10. Pagal  kurią spalva prasideda nuo tokios gradacijos: „labai šviesus šampanas“, „vidurinis šampanas“, „tamsus šampanas“ ir t.t. Skalę užbaigia  „šviesus konjakas”, „tamsus konjakas“.

Tokia spalvinė klasifikacija padėjo šiems puikiems brangakmeniams įsitvirtinti rinkoje ir drąsiai konkuruoti  gaminiuose šalia kitų spalvotųjų briliantų.

Iš senųjų istorinių šių  spalvų egzempliorių  verta paminėti įžymųjį „Šachą“, kuris yra švelniai gelsvo atspalvio. Pirmasis įrašas ant jo briaunų datuojamas 1000 metais pagal arabiškąjį ir 1591 metais pagal krikščioniškąjį kalendorių. Tikriausiai šiai unikaliai brangenybei tiktų spalvinė charakteristika “šviesus šampanas „ tačiau unikalūs pavyzdžiai dažnai netelpa į šiuolaikinių vertinimų rėmus.

Kitas ne mažiau garsus briliantas: “Austrijos geltonasis“ arba „Florentietis“  apibūdinamas kaip citrinos geltonumo – fantastinis, ryškus  mineralas. Šiuo metu jis saugomas Vienoje  kaip ir briliantas „Tifani“ – geltonai  oranžinis, sveriantis 128,5 ct, rastas apie 1878 metus. Jis priklauso garsiai juvelyrikos firmai „Tifani ir Co“.

Natūralūs mineralai– gamtos dovana

Kadangi stambūs, unikalūs deimantai turėjo rasti savo pirkėją,- ne visiems buvo lemta išvysti dienos šviesą nesuskaldytiems iki palankaus prekinio dydžio. Pagal statistiką – iš tūkstančio briliantų tik vienas turi gražią, natūralią, gamtos dovanotą spalvą. Tai leidžia spręsti apie jo kainą, paklausą bei kapitalo investiciją. Pagal retumą bei unikalumą spalvos išsidėsto taip: raudona, žalia , mėlyna, rožinė, žydra, toliau eina visi oranžiniai,  konjako atspalviai, spalvų eilę užbaigia šampano – švelniai rusvieji atspalviai.

Faktoriai lemiantys deimantų spalvų įvairovę, yra pačios gamtos užgaidos:  slėgio poveikis, temperatūrų skirtumai, vietovės ypatumai ir t.t. Mokslininkų nuomone tai įeinantis ir išeinantis šviesos srautas, kuris sugeria ir atspindi priemaišas, esančias minerale. Kuo daugiau priemaišų (koncentracija azoto, boro atomų) taip pat struktūrinių defektų, kurie iškreipia kristalinės gardelės struktūrą, tuo intensyvesnė spalva.

Briliantų kainos  sparčiai kyla

Iki 20 a. pradžios, kol nebuvo naudojamasi radiaciniu poveikiu, aukštų temperatūrų bei slėgių kaita laboratorijose, į rinką patekdavo tik natūralūs spalvoti briliantai. Vėliau, pradėjus naudoti įvairias šiuolaikines technologijas taip vadinamą mineralų taurinimą, į rinką patenka ir didelė dalis  termiškai  apdorotų brangakmenių.

Nežiūrint įvairių niuansų, per paskutinįjį dešimtmetį spalvotų briliantų paklausa pasaulinėje rinkoje smarkiai išaugo ir tolygiai auga. Natūralių spalvotų deimantų kainos pamažu  šoktelėjo 10 ir daugiau  kartų. Jeigu peržvelgtume žymių tarptautinių aukcionų „Sotbis“, “Kristis“ pardavimų rezultatus, kur spalvoti briliantai buvo parduoti iki  vieno milijono  dolerių už  karatą, galime spręsti apie briliantų paklausą.

Taigi praėjusį šimtmetį,  pradėjusi gyvuoti nuomonė, kad  spalvoti briliantai yra viena iš geriausių ir patikimiausių kapitalo investicijų, šiuo metu pasitvirtino su kaupu. Nusistovėjusi nuostata baltų – skaidriųjų deimantų atžvilgiu, dėl jų pranašumo bei kokybės  pamažu keičiasi spalvotųjų naudai. Žymių dizainerių dėmesys spalvotiesiems mineralams, kolekcijų pristatymuose naudojami įspūdingų dydžių brangakmeniai formuoja visuomenės nuomonę ir leidžia tikėtis dar didesnio spalvotųjų mineralų poreikio juvelyrikoje.

Sekite mus Facebook