Atsargiai – padirbiniai 2

Atsargiai – padirbiniai 2

Suardyta brangakmenių  HARMONIJA

P A D I R B I N I A I

Brangakmeniai – tai sustingusi gamtos didybė , bei amžinybė, kurioje viešpatauja tvarka ir teisingumas. Pažvelgę į vidų matome idealią simetriją – jokios suirutės bei chaoso. Dėl amžinųjų vertybių  ir  brangumo  padirbinėti bandyta nuo seniausių laikų. Archeologai įvairiausiose pasaulio vietose rasdavo nemažai spalvoto stiklo amuletų , vėrinių, žiedų ,kitokių papuošalų su padažytais stiklais, kurie meistriškai imitavo safyrus bei rubinus. Spalvotas stiklas buvo plačiai paplitęs romėnų laikais. Dar Plinijus vyresnysis rašė, jog karbunkulai / rubinai, safyrai/ masiškai liejami iš stiklo ir nurodė metodus , kaip atskirti tikrus akmenis nuo falsifikatų. Be to jis pirmas aprašė taip vadinamus „ tripleto“ bei „ dupleto“ metodus, kuriais iki šiolei naudojasi meistrai visame pasaulyje. Žinoma šiais laikais pasitelkiamos ir aukštosios technologijos. O tuo tarpu  jau nuo XVIII a. iki revoliucijos „Tripleto“, „dupleto“ būdais primityviai ant stiklo ar kitokio pagrindo uždėdavo veidrodį, kurį padengdavo norimos spalvos dažais ir vėl užklijuodavo šlifuotą stiklą . I štai jums norimas brangakmenis – topazas , ametistas ,safyras,  rubinas ir t.t. Be abejo meistriškai nušlifuotas toks „ brangakmenis“  buvo įdedamas i auksinį ar sidabrinį apsodą taip ,kad metalas paslėptų  šonus . Apgavystė neretai paaiškėdavo tik sulūžus arba išardžius papuošalą. Iki to praeidavo dešimtmečiai. Šiandien paėmus į rankas tokį dirbinį, jo gamintojams reikia atiduoti pagarbą ir stebėtis to meto auksakalių meistriškumu.

Po revoliucijos bolševikai, uždraudė padirbinius tiek iš metalo, tiek iš stiklo . Nustatė griežtus prabų standartus ir įvedė valstybės kontrolę juvelyriniams dirbiniams. Tačiau patys valstybiniu mastu „kepė“ laboratorijose sintetinius rubinus, safyrus, aleksandritus, kvarcus ir kitus akmenis. Išpopuliarino vadinamąjį rusišką raudonąjį   auksą 585,583,375 prabų , į kurį leido dėti sintetinius rubinus , safyrus, kitus padirbinius.

Pas mus , per visą sovietinės imperijos okupacijos laikotarpį , juvelyrinėse parduotuvėse  gausiai karaliavo šie papuošalai su stambiais spalvotais „brangakmeniais‘‘. Šalia galima buvo rasti nemažą briliantų bei smaragdų pasirinkimą, auskaruose, žiedeliuose , klasikinio dizaino – visus dabar randame mamų , močiučių skrynelėse. Laimei deimantai ir smaragdai – tikri , dažnai nepriekaištingos kokybės, bei švarumo. Ko gero, Rusija turtinga Šiais mineralais – nesivargino juos sintetinti. O tuo tarpu patys gražiausi deimantai, rubinai bei safyrai , kurių gavyba taip pat buvo pakankamai išvystyta , patekdavo tik į partinio elito parduotuves  ir mažais , ribotais kiekiais į visas juvelyrines

Pigus, žemesniu prabų raudonasis auksas, su balto aukso detalėmis taip užsifiksavo  žmonių sąmonėje, jog atrodė, kad kita pvz. geltona spalva –nėra tikra ir gadina papuošalą. Natūralu , nes ryškios geltonos spalvos metalo papuošalų  pvz.750 prabos  nelabai kas turėjo

Padirbinių istoriją    galime pradėti nuo 1892 metų , kai žymus  prancūzų chemikas M.A.Vernelis  sukūrė metodą dirbtiniu būdu  auginti sintetinius rubinus. Vėliau , patobulinęs  – taip pat ir safyrus, aleksandritus bei špinelius. Netrukus  šis išradimas , buvo pritaikytas pramonėje,  sukraudamas  Verneliui milžiniškus turtus

Maždaug tuo pačiu metu , rusų mokslininkas Čiochralskis  sukūrė savo metodą. Iki šiol ginčijamasi , kuris iš mokslininkų buvo pirmesnis. Taigi Vernelio bei Čiochralskio metodais  auginami  dirbtiniai kristalai yra labai aukštos kokybės , panašūs į natūralius brangakmenius. Identifikuoti juos gali tik ekspertas specialių prietaisų bei filtrų dėka. Netrukus patobulinus minėtus metodus buvo pradėti auginti  sintetiniai berilai bei smaragdai. Dar vėliau išrasti „hidrotermalinis“ bei „fliuso“ metodai , kurie pasižymėjo dideliu našumu pramoninėje gamyboje.Šie metodai leido atsirasti daugeliui dirbtinių kristalų auginimo sričių ne tik juvelyriškoje bet ir kitose pramonės šakose , pvz. optikos , tiksliųjų prietaisų pramonėje.

Vienintelis brangakmenis , kuris iki šiol nepasidavė sintetinamas – tai turmalinas. Šie nuostabūs mineralai , kurių spalvų paletė ypač plati , – pagal savo cheminę sudėtį /apie 31elementą/ dėl šios įvairovės kol kas yra neįkandami. , neturi sintetinio analogo.

Tačiau kad ir kiek triūso įdėta gaminant dirbtinius  kristalus –  jokios  energetinės išliekamosios vertės jie neturi , kaip ir bet kokia bižuterija.Tik   Brangakmeniai, kuriuos gamta kūrė  milijonus metų , turi tikrą išliekamąją vertę, bei teigiamą poveikį aplinkai ir žmogaus organizmui.

Taigi neretai turimų močiutės rubinų  ar safyrų , jeigu jų amžius  nesiekia poros šimtų metų , natūralumu reikia stipriai abejoti .

Deimantams pasisekė šiek tiek labiau. Nors aprašymai  apie bandymus juos pasigaminti pasirodė apie 1800 metus – pradėti nors menkiausią  gamybą  ilgai nesisekė.1809 metais Rusijos spaudoje pasirodė straipsniai ,kuriuose  buvo smulkiai aprašomas būdas, kaip pasigaminti deimantus. Juose buvo siūloma  apie 30 valandų kaitinti kalnų krištolą su siera. Šiandien tokie siūlymai kelia šypseną , kažin ar gautum bespalvį drumstą stiklą namų sąlygomis ? Tačiau tuo metu svarstymai skambėjo rimtai ir įtikinamai. Visas pasaulis stengėsi. 1828 metais pagaliau pavyko nustatyti deimanto cheminę sudėtį. 1851 metais  Prancūzų mokslininkas  Kanjaras de Laturas /Cagniard de Latur/  mokslų akademijai pristatė  10 tūbelių ,kuriose skaidri medžiaga turėjo deimantinį spindesį ir buvo kietesnė už kvarcą.Tačiau paaiškėjo, kad šį kristalą lengvai braižo  natūralus briliantas. Akademija medžiagą įvertino kaip silikatus.

1881 metais panašų rezultatą išgavo kitas prancūzų mokslininkas Ganėjas / Hanay/ Be akademijos jis padalijo kristalų pavyzdžius juvelyrams. Šie nustatė kad medžiaga  brėžia linijas ant įvairų metalų plokštelių, pati išlikdama nepažeista , be to yra labai skaidri ir blizgi. Buvo paskelbta kad pagaminti sintetiniai deimantai ,  žinia sukėlė didžiulę paniką tarp meistrų ir pardavėjų. Tačiau laikas bėgo, o nei pats mokslininkas nei kiti nesugebėjo pakartoti bandymo.

Deimantas nepasidavė dar maždaug šimtmetį.

Apie bandymus rašė žymiausi to meto mokslininkai 1906 m.D.I. Mendelejevas /Chemijos pagrindai/, F.Rozenbergas /Fizikos istorija ,1935-36m./ A.E.Fersmanas /Deimanto kristalografija 1955m./ ir kt. ir štai apie 1950 metus  Amerikoje mokslininkams pavyko išauginti  oktaedro formos masę iki 11 ct. karatų svorio.Išoriškai panašią į ledinukus . Tačiau vėl nusivylimas – tik apie keturi procentai medžiagos tiko juvelyriniam apdirbimui.

Šiandieną – sintetiniai deimantai jau realybė. Daugelyje šalių vystoma ši pramonės sritis ypač Kinijoje. Problema ta,kad deimantą susintetinti atsieina taip pat nepigiai ,todėl stegiamasi parduoti kaip natūralų- gamtos sukurtą. Be to apdirbant sintetinius , vis dar lieka pernelyg didelė atliekų masė. Žinoma tobulumui ribų nėra – intensyviai dirbama toliau.

Šiai dienai plačiai naudojamas briliantų taurinimo, užpildymo metodas., kai suskilę ar prastesnio švarumo kristalai gręžiami lazeriu, kaitinami ir užpildomi specialia mase. Tokie briliantai  paplitę visame pasaulyje ypač Amerikos rinkoje , dėl mažesnės kainos. Pvz. jeigu pigiau nei rinkoje siūlomi briliantai  – jie dažniausiai būna  modifikuoti arba užpildyti.Todėl juos  perkant būtina įvertinti ir pardavėjo patikimumą-sąžiningumą,reikalauti kokybės sertifikatų. Beje laboratorijos patikimumas irgi ne paskutinėje vietoje, Todėl pirkti brangakmenius  e-rinkoje kad ir su kvazi sertifikatais labai labai rizikinga,kaip ir egzotinių šalių prekyvietėse ar iš rankų prie solidžių juvelyrinių parduotuvių.

Taip pat juvelyrikoje šiandieną plačiai naudojami kiti skaidrūs balti kristalai , įvardijami kaip deimantų pakaitalai. Tai muasanitai, fianitai, sintetiniai cirkoniai. Meistriškai nušlifuoti jie kuri laiką išlaiko panašų į brilianto blizgesi, tačiau gana greitai pagelsta ir nusibraižo.

Laimei senoje Europoje vertinama kokybė bei natūralumas, laikomasi senų tradicijų. Jeigu peršamasi- tai nesidairoma į pakaitalus bei padirbinius. Vertinama kokybė , spalva, švarumas, apdirbimas. Nors rinka užversta  visokia produkcija  –  klientai geba atsirinkti tikrus , rankų darbo juvelyrinius gaminius. Tai ypač matyti parodų metu. Džiugu ,kad autoriniai vienetiniai tauriųjų metalų su kokybiškais brangakmeniais  papuošalai vis dar vertinami ir jų gavybos  bei gamybos  tradicijos  klesti.

Sekite mus Facebook