AGATAS- ŠIRDŽIŲ
SUJUNGĖJAS

Vulkaninės kilmės
mineralai – agatai (kremnijus ) paplitę po visą pasaulį. Patys gražiausi
egzemplioriai randami Urugvajuje ir Sicilijoje.Akmens pavadinimas kilo nuo  Sicijos upės “Axates”. Antikos laikais iš šio
regiono agatų buvo pagaminta daugybė papuošalų, kitų dirbinių. Sicilijos
agatai  ypač tinka kamėjoms gaminti.
Agatų spalvinė gama tokia plati, raštų įvairovė ivairialypė, piešinys niekada
nepasikartoja,- nuo balzganos kreminės iki raudonos, pilkai melsvos, juodos
išraižytos įvairiausiais ornamentais. Rasti du mineralus  su vienodu piešiniu – neįmanoma , kiekvieno
rašto vingiai bei sliuoksniai yra unikalūs.Dar XVIII a Švedų chemikas  Valerijus rašė apie tai ,kad šie mineralai
nepasiduoda jokiai spalvinei klasifikacijai. Gal būt dėlto Va iki mūsų eros
senovės Persai juos vadino “džaz”. Sluoksnių bei linijų viename 5 cm skersmens
minerale  kartais priskaičiuojama iki
7000. Žinoma tai padaryti įmanoma tik galingo mikroskopo pagalba. Raini agatai
su kremzliniu viduriu dar vadinami “Pelėdos akimi.” Iš jų buvo gaminami
talismanai bei akys, kurios buvo dedamos į 
alebastro, marmuro statulas.

 Dar senovėje pastebėta, kad pačius ryškiausius
agatus renka paukščiai ir neša į savo lizdus. Šį reišlinį tyrinėjo ir aprašė
Feofrastas. Kartais sukauptų agatų skaičius būdavo gana didelis, vydami naujus
lizdus sparnuočiai kolekcijas persinešdavo. Tačiau kodėls jie taip daro,-
neaišku iki šiol.

 Iš šio puikaus, pasiduodančio apdirbimui bei
drožybai mineralo, nuo seniausių laikų buvo gaminamos kamėjos, antalijos bei
panagijos (Atsidarantys medalionai puošti emale ir brangakmeniais). Didelė,
garsi  kamėjų kolekcija saugoma Rusijos
brangakmenių fonde. Ypač vertinga ir puiki kunigaikštienės Marijos Pavlovnos kamėja,
pagaminta iš švelniai violetinės  spalvos
agato, gausiai puošta briliantais, vaizduojanti deivę Paladę. Sukurta 1804
metais, jos vestuvių proga. Kunigaikštienė Marija garsėjo savo išsilavinimu,
tolerancija, aštriu protu,- buvo laikoma viena iš ryškiausių tos epochos
moterų.

Pats stambiausias
gaminys 75 cm indas, išdrožtas iš vientiso agato saugomas Vienos muziejuje.

Pastebėta ,kad
agatai ypač sėkmingai atremia energetines atakas. Labiausiai tinka jaučiams,
vėžiams bei svarstyklėms. Avinus bei šaulius 
jis nuolat stabdo, mėgstantys viską spręsti greitai, spontaniškai šie
priversti lūkuriuoti. Moterims labiausiai tinka spalvoti – šviesūs mineralai ,o
vyrai renkasi juodus. Žiedas su juodu agatu, puošras briliantais nuo senų laikų
laikomas prabangos bei sėkmės simboliu.

Kaip daugelis
mineralų taip ir agatai – apipinti legendomis. 1939 metais Rusijoje , nusiritus
areštų bei trėmimų bangai, daugelis šeimų 
atsisveikindavo ryte su baime vakare nepasimatyti. Kaip nujausdama
motina padavė kuloną su juodais agatais sūnui, kaip prisiminimą. Šeima netrukus
buvo ištremta ir dingo be žinios. Jaunuolis per stebuklą likęs Peterburge,
atsidūrė gatvėje, turėdamas prie savęs tik šį kuloną. 1942 metais  išeidamas į frontą, padovanojo vėrinį savo
sužadėtinei. Iš fronto jis negryžo. 
Mergina po karo, bado metu išmainė agatus į maistą.

Po dešimties
metų, nesulaukus mylimojo ji nusprendė ištekėti. Kaip vestuvinę dovaną iš
anytos ji gavo tą patį, senovinį savo agatų vėrinį. Išsigandusi moteris priėmė
tai kaip likimo ženklą. Nešiojo kuloną nenusiimdama, pastebėjusi,kad agatų
gyslelės kartais žėri kaip įkaitusi anglis.( Šį reiškinį aprašė Valerijus,
tvirtindamas ,kad šitaip agatas perspėja savo šeimininką.) Po vieno tokio
žėrėjimo, kai netgi ir aplinkiniai atkreipia dėmesį, šeimą apvagia ,kartu
dingsta ir vėrinys. Pora netrukus išsiskiria, moteris

 sunkiai suserga, jos gyvenime prasideda sunkus
periodas. Maždaug penketą metų ji gydosi ir vasarą

 vyksta į sanatoriją . Į jos kupe įlipa jauna
pora. Moteris aikteli pamačiusi savo agatus ant jaunos merginos kaklo. Naktį traukinys
sustabdomas, policija daro kratą, paaiškėja ,kad nužudyta jos jaunoji kaimynė.
Moteris pasimetusi vaikšto po peroną, galvodama apie savo vėrinį. Sustoja prie
bobutės ,kuri įkalbinėja pirkti obuolių. Pasvėrusi ryšelį bobutė paslaptingai
mirkteli ir ištraukusi  papuošalų
krūvelę, sako: vagys bėgdami išmetė, gal tau reikia ,- pirk. Moteris dar kartą
aikteli išvydusi savo agatų vėrinį.

Taip netikėtai
atgavusi savo papuošalą, atgauna viltį pasveikti. Netrukus liga pasitraukia,
moteris , dabar jau solidi dama, sėkmingai kopia karjeros laiptais ir jaučiasi
laiminga.

 Prabėga dar penkeri metai.

Vasarą ji vyksta
į kelionę po Bulgariją. Nuostabus vakaras, išėjusi su kolegomis pasivaikščioti,
pamato ,kad jos kulonas tiesiog dega. Sunerimusi masto, ką šį kartą jai iškrės
likimas ir išgirsta šaukiant ją vardu. Atsisukusi ji pamato pražilusį vyriškį,
bėgantį link jos. Nereikia nei sakyti ,kad tai tas pats , per karą dingęs
jaunuolis, Šiuo metu gyvenantis Anglijoje, palaidojęs žmoną, atvyko pailsėti.
Istorija su laiminga pabaiga. Ne veltui 
agatai vadinami širdžių sujungėjais ir likimų saugotojais.

 Alma 
Dūdienė . Ekspertė gemologė

 

Sekite mus Facebook