DEIMANTAS

   Savo pavadinimą deimantas gavo nuo
graikiškojo „adamas“ – nenugalimas, persiškojo „elma“ – tvirčiausias, vėliau
transformavęsis – adamant, demant ir kt.

   Jo tvirtumas tapo Indų filosofijos
dalimi ir poetų apmąstymais apie laiką,amžinybę, visatos begalybę. Viena iš
tokių legendų byloja, kaip išmintingas varnas atskrenda ant aukšto kalno, vieną
kartą per tūkstantį metų, kad pagaląstų snapą į didžiulį deimantą. Kai
deimantas bus nušlifuotas,- bus praėjusi viena visatos gyvavimo akimirka. O žmogus
tuo tarpu džiaugsis suvogdamas jog gali pabūti dulke ir sekundės dalele šioje
begalinėje laiko citadelėje.

  Taigi nuo neatmenamų laikų šis
mineralas – brangakmenių karalius, kurio struktūra artima kubinei, o anglies
atomai sudaro tvirtą junginį. Todėl šlifuoti deimantą galima tik kitu deimantu.
Dar senovės Indijoje buvo pastebėta jog vieną kraštinę trinant į kitą – jos abi
pradeda blizgėti. Taip pamažu įvairius šlifavimo būdus taikant , juos
tobulinant deimantas tapo briliantu.

  Šiandieną žinomi įvairiausi
briliantų šlifavimo būdai: klasikinis(58 briaunos),bagetas, markizė, trilijonas
,ovalas princesė ir daugelis kitų.

  Balta brilianto spalva, kuri balta
gali atrodyti kiekvienam žmogui,-specialistui gali būti: vandens skaidrumo, debesėlio
blyškumo, sniego, pilkšva, gelsva, šilta, šalta ir t.t. Ekspertai naudojasi
spalvų skale, kuri nustatyta vadovaujantis tarptautiniais standartais.

  Formuojantis deimantams ,atsiranda
natūralūs intarpai, mineralų priemaišos,- visa tai lemia deimanto kokybę. Ypatingo
švarumo deimantai randami gana retai.

   Deimantų radimvietės
išsibarsčiusios po visą pasaulį. Dar VI-X a. iki mūsų eros jie buvo atrasti
Indonezijoje, Kalimantano Borneo saloje. Brazilijoje, kuri garsėja
spalvotaisiais deimantais kasyklos atrastos XVIII a. Namibija, Angola, Zairas
,- turtingos savo kimberlitinėmis šachtomis. Garsiausios Rusijos  deimantų kasyklos randasi Jakutijoje.

  Astrologiniu požiūriu tai labai
stiprus akmuo ir su juo susidraugauti lemta ne visiems. Laimę suteikia ir savo
galias jis atskleidžia tik tuo atveju,- jeigu tai šeimos brangenybė,- paveldėta
iš kartos į kartą, arba briliantas įteiktas kaip valdžios , pripažinimo
simbolis. Labai gerai kai briliantai dovanojami ypatingomis progomis:
sužadėtuvių, vestuvių, kūdikio gimimui atminti, pilnametystės sulaukus ir t.t.

  Patekęs pas naują šeimininką šis
mineralas liks neutralus 7-9 metus, tačiau jeigu žmogus godus,  irzlus, piktas,- pradės jam kenkti. Vogti
briliantus ,- reiškia pasirašyti sau mirties nuosprendį, o savo šeimos nariams
– įvairiausias negandas, neišgydomas ligas ir kitas nelaimes. Kategoriškai
nepatariama pirkti deimantų lombarduose arba atsiimti jais skolas ir t.t.

   Na o tie laimingieji, kurie gali
džiaugtis šio brangakmenio palankumu,- turėtų tikėtis sėkmės biznyje, moksle,
.kelionėse. Žiede ar kulone nešiojamas mineralas veikia kaip variklis. Skatina
žmogų tapti ryžtingu, nenugalimu, įžvalgiu bei atsargiu. Alchemikai  jam priskiria visų ligų profilaktiką , tačiau
svarbiausia, ką pabrėžia senovės išminčiai tai jaunystės eleksyras. Nuolat
stimuliuodamas ir stiprindamas širdį briliantas linki geros nuotaikos ir
paprastumo. Tarsi sakytų: manęs nepergyvensite,- tai ko jaudintis? Be to šie
brangakmeniai, kaip magnetai pritraukia turtus ir visokeriopą sėkmę,- bet…
sąlyga vienintelė – jie turi būti įgyti sąžiningu būdu.

   Tai pirmas zodiako rato
brangakmenis. Jis vadovauja kitų mineralų ritmui. Todėl tinka derinti su kitais
brangakmeniais : perlais, smaragdais, safyrais, ametistais topazais
akvamarinais ir t.t. Tinka visiems zodiako ženklams jeigu tik šie sugeba su juo
susidraugauti. Koncentruota saulės energija sąjungoje su keturiomis stichijomis
– jėga ,kuri stato ,griauna, paniekina ir išaukština vienu metu. Stipri,
intelektuali asmenybė  tai pajėgi
suprasti.

    Visi žymiausi deimantai nuo
šimtmečių pradžios ir šiais laikais atrasti ,- turi savo vardus. Tai

garsieji: Kulinanas“, „Afrikos Žvaigždė“, „Didysis Mogolas“, „grafas
Orlov“‘ „Šachas“ ir kt.

 Didysis „Kulinaras“: 1905 metais
buvo rastas Pietų Afrikoje, svėrė 3106 karatus ( 1 kt – 0,2gr.).Jis buvo
supjaustytas į 105 brilintus.Du patys didžiausi puošia karališkąjį skeptrą  ir Anglijos karalienės karūną. „Hope“ –
(Žydrosios vilties) brilianto istorija ne mažiau įdomi ir baisi. Tai deimantas
– žudikas. Tačiau „Šacho“ istorija ,kurią pavyko atsekti maždaug nuo 13 –ojo
amžiaus ne mažiau garsi.Jo istorija išraižyta ant jo briaunų. Daugelis
mokslininkų, tyrinėję šį brangakmenį paminėjo jo gelsvoką atspalvį ir
netaisyklingą formą.

   Pirmas įrašas Arabų kalba „Nizale
Šach 1000m.“ Pagal krikščioniškąjį kalendorių tai 1591 metai, padarytas
senojoje Indijoje. Keičiantis valdovams, kitas įrašas: Džechan-šach 1051m“ jau
mini garsųjį Indijos šachą, kuris pastatė Tadž-Machalą,- mauzoliejų  savo anksti mirusiai mylimai žmonai atminti.
Jo sūnus, labai žiaurus Alamgiras, užėmė sostą nužudęs tris savo brolius , o
tėvą įkalino bokšte.

   Savo sostą žiaurusis valdovas
išpuošė tūkstančiais brangakmenių o baldakime įsikūrė jo didenybė briliantas „šachas“

  Tuo metu į Indiją atvykęs pirklys,
keliautojas ir kaip manoma Anglijos šnipas Žanas Batistas Tavernje, sugebėjo
įgyti valdovo pasitikėjimą.Ir nuo  to
prasidėjo kitų garsiųjų  briliantų
kelionė po Europą. Tai garsusis „Hope“ – (Žydroji viltis), – deimantas žudikas.
Taip pat „Didysis Mogolas, kuris vėliau 
pervadintas „grafu Orlovu“  ir
papuošęs imperatorienės Jekaterinos II –sios 
karūną. Ir k.t.

  Bet grįžkime prie įžymiojo „Šacho“.
Soste briliantas sėdėjo neilgai. Valdovas 
Alamgiras buvo nunuodytas ir brangenybė iki  1737 tūnojo saugyklose. Kai  Persijos šachas Nadiras užkariavo Indiją ,-
visas didžiąsias ir nesuskaičiuojamas brangenybes  išgabeno į Persiją. Užgrobtais briliantais
džiaugėsi neilgai,- buvo sąmokslininkų nužudytas. „Šachas „,- vėl pateko į
saugyklas.

  Praėjus beveik šimtui metų  Persijos valdovas Kagžar – Ali įsakė
išgraviruoti  jo vardą  garsiajame briliante. Taip atsirado ketvirtas
įrašas datuojamas 1242 metais. O pagal krikščioniškąjį – ėjo 1824

–ieji. metai. Netrukus Persija įsivėlė į ilgai trukusius ir galutinai šalį sužlugdžiusius
Užkaukazės karus su Rusija.

   1828 metais ,pagal taikos sutartį
Persija  įsipareigojo išmokėti
Rusijai  nemenką kontribuciją. Negana to
, buvo žiauriai nužudytas rusų pasiuntinys žymus poetas ir dramaturgas
Aleksandras Gribojedovas. Bijodamas naujo konflikto su Rusija  šachas išsiuntė savo sūnų princą Mirzą,  kuris įteikė garsųjį  briliantą „Šachą“ imperatoriui Nikolajui
I-ajam. Šis, priimdamas brangenybę, pasakė: „Tegu amžiams būna pamiršti  kraupūs Teherano įvykiai“.

    Nuo  to laiko briliantas buvo laikomas Žiemos rūmų
saugyklose. Tyrinėjamas įžymių Rusijos mokslininkų, mineralogų, istorikų bei
archeologų. Pirmą kartą buvo iššifruoti bei perskaityti visi įrašai
išgraviruoti ant mineralo briaunų.

 Per pirmąjį pasaulinį karą, carų brangenybės
buvo pervežtos į Maskvos Kremliaus saugyklas. O istorijai pasisukus priešinga
kryptimi,- 1922 metais , bolševikų sudaryta komisija,- su ironija žvelgė į carų
brangakmenius. Daugelis brangakmenių tada paslaptingai dingo. Vėliau kai kurie
pasirodė  didžiųjų Europos monarchų
karūnose bei valdžios regalijose. Tačiau garsiajam „šachui“ buvo lemta
pasilikti Maskvoje.

   Šiandieną Kremliaus brangenybių
saugyklose, ant tamsiai raudono aksomo , puikuojasi jo didenybė „Šachas“,
kuriam buvo lemta išgyventi „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakos įvykius,
tapti liudininku begalinio žiaurumo, klastos ir melo. Puikuotis
neįsivaizduojamoje prabangoje, pergyventi carus bei imperatorius, sukelti karus
ir sudaryti taikos sutartis.

   Deimantas niekina tinginius ir
nevykėlius. Netgi paveldėta brangenybė lieka abejinga šeimininkui, kurio širdis
linkusi vegetuoti  o ne kurti.

Sekite mus Facebook