Mėnesio mineralas  – 
Safyras  GRUODIS

Gruodis –
baigiamasis metų mėnuo. Tai Kalėdų laukimas, apmąstymai gyvenimo temomis, metų
darbų pabaiga. Meilė, kurią atnešė į pasaulį Kristus – tai ugnis ir šviesa. Tai
Šaulio ir Ožiaragio mėnuo ir mineralai jų ypatingai reti, brangūs, pasižymintys
charizmatinėmis savybėmis. Vienas iš jų 
– safyras.

Išgirdus šį žodį prieš
akis iškyla mėlyna spalva, tačiau safyrai randami įvairiausių atspalvių nuo
žydro iki raudono.

Pavadinimas manoma
kilęs iš Graikų kalbos „Safairos“, arba nuo salos“ Safirin“, kuri yra Aravijos
jūroje. Tačiau mokslininkai iki šių dienų randa vis naujo šio akmens pavadinimo
versijų.

Nuo senovės laikų
safyrai vieni geidžiamiausių brangakmenių. Mėgstami karalių bei imperatorių,
garbinami kurtizanių ir kilmingų damų, kartais vadinami korundais. Ypač
gražūs  ir reti žvaigždėtieji safyrai,
kurie turi šviesios žvaigždės (asterizmo) efektą. Pusapvalis (kabošono)
apdirbimas tik paryškina jų grožį. Kiek retesni,- oranžiniai safyrai, dar
vadinami „padparadža“. Tačiau tradiciškai mineralas  – tamsiai mėlynas , vertinami visi nuo
kašmyrinio iki šilkinio švytėjimo, mėlynumo atspalviai.

Kietumas pagal
Moosą 9, pagrindinės radimvietės: Australija, (iškasama 80 proc. safyrų
pasaulyje) Birma, Brazilija,  Ceilonas,
Indija, Tailandas, JAV ir kt.

Safyras
simbolizuoja tikėjimą, harmoniją, ramybę, orumą ir vaizduotę. Net mažiausi
akmenėliai yra labai gražūs, papuošaluose dažniausiai derinami su deimantais.
Smaragdais bei rubinais. Safyro šūkis  –
tikėjimas ir vidinė pusiausvyra.

Gamtoje pasitaiko
baltų  mineralų, kurie vad. leiko safyrais
ir pilkųjų taip vad . „naždakų“ .

Lyginant su
deimantais stambūs mineralų egzemplioriai 
sutikami retai. Patys  žinomiausi
puošia Rusijos, Anglijos, Ispanijos, karalių karūnas. Ypatingai Juos mėgo
Rusijos carienė Jekaterina II., užsakydama panagijas (medalionus) gausiai
puoštus safyrais, unikalius auskarus bei kulonus, išlikusius saugyklose iki šių
dienų.

 Safyras – dieviškas akmuo, simbolizuojantis
nekaltybę ir išlaikantis jaunystę. Išlieka šaltas visomis aplinkybėmis,
neįkaista nei nuo saulės, nei nuo kūno šilumos, padėtas po liežuviu – malšina
troškulį. Dar ir šiais laikais beduinai keliaudami per dykumas ima su savimi neapdirbtus
safyrus, perduodamus iš kartos į kartą, kaip vertingiausias šeimos relikvijas.
Iškilus smėlio audrai jie deda šį mineralą po liežuviu, tai gelbsti nuo
išsekimo daugelį parų.

Dangiškai žydras,
tamsaus sodraus  indigo mėlynumo
mineralas saugo žmogų nuo bereikalingų aistrų, staigių sekinančių įsimylėjimų,
beverčių sandorių, nuostolingų pirkinių. Šio akmens šeimininkas tampa itin
atsargus ir apskaičiuojantis savo galimybes. Akmuo padeda atvėsti  įjunkus į azartinius lošimus, sulaiko
patrakėlius nuo pavojingų triukų , adrenalino paieškų mėgėjams pataria neprarasti
budrumo. Tai neįkainojamas kaskadininkų talismanas – padedantis apskaičiuoti
kiekvieną žingsnį, beviltiškose situacijose išlaikyti  šaltą protą kaip ir jis pats.

    Tačiau dėmesio – vargas safyro šeimininkui,
sumaniusiam klastą, melą ar apgaulę. Net jeigu klasta pavyks – greitai viskas
paaiškės. Nepaisančiam sąžinės balso geriau su safyru neprasidėti.

   Labai sena persų legenda pasakoja apie tai,
kokiu tikslu ir kaip dievai sukūrė brangakmenius. Pasak dievų tai žmonių
gundymai ir vilionės,  tikrinimas
amžinųjų

 vertybių, vidinės pusiausvyros ir valios
išbandymai. Šiam tikslui dievai pasitelkė gražiausias gamtos spalvas.
Mokslininkai tai paaiškina daug prozaiškau: vykstant daugybei cheminių reakcijų
kurios tęsėsi formuojantis žemės plutai – safyrai susiformavo kaip magmatitai
ir pegmatitai.

Kiekviena epocha
turėjo savo numylėtus brangakmenius. Safyrai –numylėtinių   favoritais tapo netik dėl savo grožio bet ir
dėl didelio tvirtumo. Senovės Romoje šie akmenys  buvo plačiai naudojami ne tik juvelyrikoje. Iš
jų senovės meistrai gamino antspaudus, herbus, pektorales. Jais gausiai puošė
bažnytines regalijas, taures, kryžius

Šventųjų paveikslus,
jie tarnavo kaip valiutos ekvivalentas. Ypatingai tada buvo vertinami
kašmyriniai safyrai, kurie dėl savo šilkinio, sodraus  persiliejančio į violetinį atspalvio  vadinami 
tauriausiais iš tauriausių. Jeigu dar pasitaikydavo žvaigždės efektas –
akmuo tapdavo neįkainojamu. Pagal biblijinę legenda žvaigždėtasis safyras puošė
karaliaus Saliamono skeptrą.

  Antspaudai žiede, su herbais iš safyrų  iki šių dienų randami Egipte. Muziejuose
saugomi skarabėjai (talismanai vaizduojantys šventąjį vabalą) išdrožinėti iš
šio akmens. Kapuose randamos lentelės, inkrustuotos safyrais su rašto
pavyzdžiais, taip norėta pabrėžti įvykio iškilmingumą arba informacijos svarbą.

  Senovės Rusijoje bajorai mėgo rankų darbo
sagas bei smeigtukus, puoštus „jachontais“ . Taip senojoje Rusioje vadindavo
safyrus  ir  rubinus. Sagas įtraukdavo į testamentą,
smulkiai aprašydami  kiek mėlynų ir
raudonų jachontų kam turi atitekt

 po Petro I mirties, išsiųsdami Menšikovą į
tremtį, bajorai raštu įsakė atimti keletą kailinių iš sabalų, bet svarbiausia
suskaičiuoti sagas su jachontais, jas išlupti ir konfiskuoti kaip brangų turtą.

    Žinoma, per šimtmečius buvo ištyrinėtos ir
įvertintos mineralo gydomosios savybės. „Jupiterio taurusis“ taip safyrą
vadino  senovės magai ir gydytojai. Aprašymuose
jam negailėjo pagyrų, vadino mistiniu akmeniu, kurio savybės pasireiškia
pačiais netikėčiausiais būdais. Safyro miltelius gausiai naudojo valyti
kraujui, mažinti spaudimui, nuimti galvos skausmui. Tačiau dėl vaistų
brangumo  prastuomenei  safyro miltelius pakeisdavo  lauko špatų, kvarcų arba kitų mineralų
milteliais.

    Italijoje, garsiosios Medini šeimos archyvuose,
rasti aprašymai kaip Marija Mediči naudojosi safyro galia. Vienoje brangenybių
saugykloje saugomas vienas žymiausių safyro egzempliorių – yai garsusis
M.Mediči žiedas, kurio viršuje Safyras tarnavo nuodų rezervuaru. Nuodų
karaliene praminta Marija net neslėpė, kad naudojasi žiedo paslaptimi. Kartą
medžioklės metu, senas atsiskyrėlis, pamatęs šį safyrą išpranašavo Mediči kad
ji taps pranaše, tačiau perspėjo daugiau nenuodyti. Marija perspėjimo paklausė
ir po kurio laiko pradėjo garsėti savo pranašystėmis.

    Šiuolaikinė medicina taip pat neapseina be
šių mineralų. Safyrai naudojami mikrostimuliatorių gamyboje, kaip tvirta ir
nesukelianti pašalinių reakcijų medžiaga.

Ortopedija,
oftalmologija , netgi stomatologija neapseina be safyrų. Pastaruoju metu ypač
vertinami safyriniai dantų implantai.

   Šiais
laikais safyro populiarumas pasiekęs viršūnę, apie tai sprendžiame iš mineralų
kainos biržose. Kino ir muzikos pasaulio žvaigždės, galėdamos išleisti savo
solidžius honorarus, gausiai  investuoja
į safyrus. Nesiskaitydamos su kaina 
atakuoja žymiausias pasaulio juvelyrikos firmas