ŠPINELIS        

Špinelis ypatingai retas, gražus ir taurus
brangakmenis. Pavadinimas iš Graikų kalbos : „spintec“ – kibirkštis. Spalva
rožinė iki aitraus – avietinio raudonumo, netgi juosva. Spalvos intensyvumas
priklauso nuo metalų sudėties : magnio aliuminato, cinko, geležies ir chromo
priemaišomis. Pagrindinės radimvietės: Birma, Ceilonas., Brazilija, Tailandas, JAV,
Pamiras ir

kt. Kietumas pagal Moosą – 8.

Kristalai gamtoje sutinkami nedideli.
Paprastai 10-12 karatų dydžio. Tačiau Rusijos deimantų fonde, imperatoriaus
karūnoje, kurią sukūrė Iremijus Pazje,(Jekaterinos II-osios juvelyras)

Puikuojasi didžiulis 398,72 ct. Tamsiai
raudonas špinelis, kuris laiko briliantais puoštą kryžių. Du garsūs špineliai  puošia Anglijos karūną : „Juodojo princo rubinas“
ir „Tamerlano rubinas“. Pirmasis šio akmens šeimininkas  – garsusis Tamerlanas.

Senovės Rusijos rankraščiuose dažnai randami
aprašymai apie „Lalus“ nuo žodžio „alij“(taip seniau vadino špinelius) :
„Žmogaus kūną nuo visokių ligų gydo, o po liežuviu laikomas – malšina
troškulį…“

Ypatingai vertinami į Rubiną panašūs rausvi špineliai.
(anksčiau vad. rubinais). Prieš 150 metų 
nustatyta, kad špineliai sudaro atskirą mineralų grupę. Didelė retenybė
– Žvaigždėtasis špinelis, kuriame 
žvaigždės spinduliai persikryžiuoja įvairiomis kryptimis.

Šis mineralas simbolizuoja atsinaujinimą, drąsą
ir pasitikėjimą savimi. Įkvepia jėgų bei energijos  siekti naujų tikslų.

   Šis
akmuo – rytų šalių poetų, šachų, sultonų bei vizirių numylėtinis. Nuo seno buvo
manoma, kad lalas (špinelis) suteikia žmogui daug seksualinės energijos ir
nuolat žadina erotines fantazijas. Senovės Irane šachai stengdavosi kiekvienai
savo haremo moteriai  dovanoti papuošalus
su lalais.

Saulėtose šalyse mineralų tyrinėtojai nustatė
ir rankraščiuose aprašė, ką jautė nešiodami špinelį.

Visi, kaip vienas  tvirtino, kad tai nuolatinė ir nesibaigianti
trauka meilės žaidimams. Akmuo stiprina žmogaus temperamentą.

  Senovės Anglijoje lordai užsakydavo pirkliams, kad iš Arabijos jiems pargabentų lalų. Puritoniška Anglijos visuomenė, norėjusi viską išbandyti, laikė gėdingu viešumoje puoštis lalais, tačiau moterys po rūbais juos dėvėjo ir vyrams nakčiai i lovą dėdavo. Papuošalus stengėsi kruopščiai slėpti nuo vaikų ,ypač paauglių, bijodami, kad akmenys per anksti nepažadintų seksualinių fantazijų.

paslaptingasis ŠPINELIS

Skaisčiai raudonas kaip įkaitinta
geležis,pilkas,violetinis,rožinis,juodas,žalias-tai dar ne visos špinelio
spalvos.

Anksčiau dažnai tapatinamas su rubinu,kaip
atskiras mineralas įvardinamas

19amžiaus pradžioje.

Vienas žymiausių špinelių iki šiol puošia Rusijos
imperatorienės Jekaterinos I I karūną(beveik 400ct.Du kiek mažesni
brangakmeniai randasi Anglijos karalienės karūnoje iki šiol žinomi kaip
„Juodojo princo rubinas“ ir“Timūro rubinas“Didžiausias iki šiol Pamyre rastas
mineralas  sveria apie 5kg „Brangakmenis
teigiamai veikia žmogaus organizmą,stiprina imunitetą,kraujotaką,tokiu būdu
aktyvina potenciją ir kelia nežabotas aistras,labiau negu rubinas maitina žmogų
gyvybine energiją ir kol jį nešioji,tavo kūne pulsuoja jaunystė“-byloja seni
rankraščiai.

Šį brangakmenį valdo Saturnas, todėl jis
priskiriamas „Liūto“ zodiakui.Tad šio ženklo žmonės  geriausiai priima špinelio duodamą impulsyvią
energiją.

Pvadinimas kiles iš lotyniško „spinella“ ir
graikiškojo „“spintec-kibirkštis,nes nušlifavus brangakmenius jie  ypatingai ryškiai žybsi net
prietemoje,gaudydami kiekvieną,net mažiausią šviesos spindulėlį.

   Špinelis
–  ypatingai retas bei puikus
brangakmenis. Tai ne  rubinas ir tuo
labiau  ne granatas. Žymiai  kietesnis (8 pagal Moosą) mineralas, pasižymi
puikiomis optinėmis savybėmis, stipriu bei išraiškingu blizgesiu. Spalvinė gama
apima beveik visas vaivorykštės spalvas, išskyrus žalią bei geltoną.Jo sudėtyje
gausu geležies bei chromo, magnio, cinko bei marganco. Pavadinimas kilo nuo
graikiškojo spintec – kibirkštis. Rožiniai iki aitraus raudonumo, netgi
juodumo, mėlyni, tamsiai violetiniai,- apžavėdavo visus į kieno akiratį
patekdavo. Rankraščiuose apibūdinami kaip energijos nešėjai  bei optimizmo kūrėjai- mineralai susilaukdavo
didelių liaupsių.

   Ypač
vertinami rausvi į rubinus panašūs akmenys. Ilgą laiką visi juos ir vadindavo
rubinais. Tik prieš 300 metų išsiaiškinta, jog špineliai sudaro  visiškai atskirą mineralų grupę.  Rusijoje juos ilgą laiką vadino „lalais“ (nuo
žodžio –alij)  Netgi Rusų pirkliai mokėjo
skirti šiuos brangakmenius nuo kitų, panašių į juos. Viename iš tos epochos
dokumentų pasakojama: „ nepainiok ”lalo“(špinelio) su jachontais (rubinais),-
nes šis  daug brangesnis … ir pelno
daug neturėsi..“

   Anų laikų
patirtis šiandien menkai tepraverstų, nes šių dienų juvelyrai ypač vertina šį
mineralą ir naudoja jį  itin retų,
kolekcijinių papuošalų  gamybai. Serijinėje
gamyboje jo atsisakoma dėl retumo, o autoriniai kūriniai  dėl to tik dar labiau vertinami.

   Špinelis
numylėtinis rytų šalių poetų, šachų, sultonų bei vizirių. Pirkliai,
atkeliaudami į šiltus kraštus, stengdavosi atgabenti šių akmenų, nes kiekvienas
turtingas didikas norėjo jais papuošti savo tiurbanus. Ne tik dėl grožio, bet
ir dėl to, kad špinelis atmušdavo kaitrius saulės spindulius. Iki šių dienų
išlikusiose graviūrose balti tiurbanai ir ryškiai raudoni brangakmeniai jų
centre simbolizuoja valdžią bei didybę.

   Nuo seno
buvo manoma,  kad šie akmenys (kaip
rubinai bei granatai)  suteikia žmogui
daug seksualinės energijos ir nuolat žadina erotines fantazijas. Todėl
kiekviena  turtingo haremo moteris
privalėjo turėti nors po keletą papuošalų su šiais mineralais. Rytų šalių mineralogų
aprašymai dažnai sutampa – rankraščiuose gausu vaizdingų bei jausmingų
liudijimų apie nenugalimą trauką ir nesibaigiančius meilės žaidimus šio
mineralo įtakoje.

   Rytų
šalių patirtis netruko pasklisti Europoje. Senovės Anglijoje pasigirdo netgi
draudimai dėl „nepadoraus“ špinelio. Manyta, jog akmuo pernelyg sustiprina
žmogaus temperamentą, skatina nedoriems žygiams.

Tačiau visa kas draudžiama – dar labiau geidžiama.
Anglijos lordai užsakydavo didelius kiekius špinelių, pirkliai pildydami jų
norus be perstojo gabeno lalus į Europą. Puritoniškoji  aukštuomenė, norėjusi viską išbandyti,
kruopščiai slėpė

Lalus kulonuose, uždaruose žieduose,
keliaraiščiuose ir kitose netikėčiausiose vietose. Buvo laikoma gėdinga
pasirodyti visuomenėje pasipuošus šiais brangakmeniais, bet nuo to jų
populiarumas tik didėjo. Be kita ko papuošalus kruopščiai slėpė nuo vaikų, ypač
paauglių, bijodami dėl per anksti pažadintų erotinių fantazijų.

   Neapseita
ir be kuriozų. Jau chrestomatine tapusi istorija apie Anglijos karūnos
brangakmenius, kuri aprašyta daugybę kartų praeitame šimtmetyje. Du dideli
puikūs rubinai, kaip vėliau paaiškėjo, 
yra špineliai.

   Istoriniai
karūnos brangakmeniai: „Juodasis princas“, bei „Timūras“  dėl savo grožio be didelių tyrinėjimų laikyti
rubinais. „Juodasis princas“, kadaise priklausė Pedro Kastiljaniui, kuris
pavogė jį iš sultono  ir padovanojo
princui Eduardui. Princo pravardę paveldėjo ir brangakmenis. Vėliau, karo
laukuose jis puošė karaliaus Henriko  5-ojo
šalmą ir išgelbėjo jam gyvybę. Dėl to buvo perkeltas į karūną. „Timūras“ nuėjęs
ne menkiau įspūdingą kelią 1851 metais

buvo padovanotas karalienei Viktorijai. Panašiai
tuo metu atlikta ir gemologinė ekspertizė . Išaiškėjus, kad tai ne rubinai, tik
dar labiau imta liaupsinti špinelius.   

   Nors
gamtoje špinelio kristalai randami nedideli, tačiau Rusijos deimantų fonde,
imperatoriaus karūnoje, kurią sukūrė  asmeninis
Jekaterinos 2-osios juvelyras Iremijus 
Puazje,  puikuojasi didžiulis  tamsiai raudonas špinelis, kuris laiko
deimantais puoštą kryžių.

   Šiandieną
norėtųsi pagirti nepelnytai užmirštą brangakmenį. Kas žino, gal praėjus kuriam
laikui juvelyrikos  parduotuvėse
pasirodys papuošalai su šiuo puikiu mineralu ir ponios nepainios jo su kitais
brangakmeniais, bei drąsiai rinksis ir išdidžiai nešios.

Alma Dūdienė .Gemologė

Sekite mus Facebook